Normal
0
false
false
false
EN-US
X-NONE
X-NONE
/* Style Definitions */
table.MsoNormalTable
{mso-style-name:”Table Normal”;
mso-tstyle-rowband-size:0;
mso-tstyle-colband-size:0;
mso-style-noshow:yes;
mso-style-priority:99;
mso-style-qformat:yes;
mso-style-parent:””;
mso-padding-alt:0in 5.4pt 0in 5.4pt;
mso-para-margin-top:0in;
mso-para-margin-right:0in;
mso-para-margin-bottom:10.0pt;
mso-para-margin-left:0in;
line-height:115%;
mso-pagination:widow-orphan;
font-size:11.0pt;
font-family:”Calibri”,”sans-serif”;
mso-ascii-font-family:Calibri;
mso-ascii-theme-font:minor-latin;
mso-fareast-font-family:”Times New Roman”;
mso-fareast-theme-font:minor-fareast;
mso-hansi-font-family:Calibri;
mso-hansi-theme-font:minor-latin;}
426 – 430 of 500 பாடல்கள்
துறந்தினி
யானே செலஒழிந் தனனே
அதிர ஏவி
கடக்கும் அருஞ்சமத் தானே.
¦ஒழுதென விடல்ஒல் லாயே
வேந்தன் பாசறை
அவனெனச் செலவழுங் கினனே.
எழிலி சோர்தொடங் கின்றே
விழுத்தொழில் ஒழிய
கின்னால் நின்புரந் தரலே.
தில்ல யாமே செற்றார்
அரணம் முருக்கிய
யானை வெந்துபகை வெலற்கே.
என்னச் சுடரிதழ் பகரும்
நாடன் மகளோ
ஆன்றிசின் அழுங்குவல் செலவே.




